Varduvininkai
Gaudenis, Justas, Kristijona, Nina
Reklama
|
|
Namuose
Bausti ar nebausti? |
| Rūta Bačiulytė, psichologė |
Štai vaizdelis: trypiantis kojomis, spiegiantis ir zyziantis bamblys prekybos centre ir kaltai besižvalganti aplinkui mamytė. Kitus prekybos centro lankytojus, stebinčius šią sceną galima būtų suskirstyti į 3 grupes:
- potencialiai agresyvūs (kuriems niežti rankos įkrėsti mažąjam teroristui beržinės košės);
- pasyviai agresyvūs (smerkiančiais žvilgsniais varsto nesusitvarkančią mamą);
- aktyvūs (demonstruoja savo pedagoginius sugebėjimus moralizuodami ar gąsdindami mažylį piktais dėdėm-policininkais, raganom ar tiesiog savimi).
O ką gi daryti šio spektaklio herojaus mamai? Palaikydama šiuolaikiškos geros mamos įvaizdį (teoriškai labai pasikausčiusi, perskaitė visas daktaro Spoko knygas) turėtų švelniai vaiko dėmesį nukreipti ir jį nuraminti. Ar kada mėginote tai įgyvendinti? Pavyko? Tuomet jūsų gabumai prilygsta magijai.
Priminsim, visi maži vaikai labai trokšta dėmesio. Taigi klykdamas prekybos centro salėje, jis užsitarnauja tiek aplinkinių dėmesio, jog ir nemano liautis! O jei dar mato išsigandusią ir sutrikusią gimdytoją, jaučiasi tiesiog visagalis, valdąs visą planetą. Tai ką geresnio mama gali jam pasiūlyti: saldainį, radiobangomis valdomą automobilį, ledų? Ar jūs iškeistumėte tai į visagalybės pojūtį?
Kitas būdas jaunajai mamai elgtis-šleptelėti mažyliui per sėdynę. Ir ko sulauksime? Tai jam suteiks papildomų emocijų, taigi, spektaklio tragizmas pasieks kulminaciją, o smerkiančiųjų mamą būrys tiesiog šėls iš pasitenkinimo-štai, mes juk ir sakėme: baisi motina.
Žinoma, galima būtų pasinaudoti fiziniu pranašumu ir atžalą išnešti,išvilkti iš mūšio lauko.Šiuo atveju mama liks nugalėtoja,nors ir visų pasmerkta bei patirs kitus nuostolius:mėlynės ant kojų,purvini drabužiai.Kare kaip kare...
O koks gi pedagogiškai teisingas būdas elgtis?Taip, jūs teisi-nekreipti dėmesio(tokį atsakymą rasite visose protingose knygose apie vaikų auklėjimą).Apsimetate kurčia, akla, nebylia, svarbiausia-bevaike ir ramiai žvalgotės į lentynas, renkatės prekes.Tuo tarpu Jūsų atžala krenta ant betono grindų,jo balso decibelai pasiekia kritinę ribą, žmonės mėgina jį raminti, šaukia mamą, kažkas kviečia greitąją pagalbą...Bet jums nė motais, vaikštinėjat sau atsipalaidavusi. Turiu priminti, kad sveiko vaiko energetinis lygis labai aukštas, savo pasirodymą jis gali tęsti labai ilgai, o spektaklis skirtas jums. Pramerkęs trumpam bent vieną akį ir nepastebėjęs jūsų žiūrovų gretose, bėgs su klyksmu ieškoti. Radęs būtinai atkreips dėmesį spjūviu arba spyriu. Jūs identifikuota.
Dauguma mūsų esame tėvai, patyrėme panašių išgyvenimų. Užjausdami tokio teroristo mamą, pažvelkime į situaciją vadovaudamiesi vaiko interesais.Toks ir turėtų būti tikslas-atrasti, kas mažyliui geriau, kas skatintų jo saugumą ir visapusišką raidą.
Ginčai pedagoginėje psichologijoje apie bausmes vaikams nesiliauja.Vieni mokslininkai teigia,jog bausmės žalingos asmenybei, trikdo formuotis savigarbai. Jie ragina tėvus ir pedagogus ieškoti būdų paskatinti vaiką, pagirti. Jokios kritikos, jokių bausmių. Kiti teigia, jog bausmės būtinos: taip grūdinama vaiko asmenybė, ugdoma drausmė. Antai ir lietuvių liaudies išmintis byloja- už du neluptus vieną luptą duoda, lenk medį, kol jaunas. JAV gyvenanti vaikų psichologė Ruth Peters teigia, kad bet kokią vaiko problemą galima išspęsti subalansavus bausmių ir paskatinimų sistemą. Tai ji išdėstė knygoje Nebijokite drausminti vaikų .
Dažnai suaugusieji pamiršta, kad mažasis žmogelis turi savų ypatybių, nėra toks kaip jie. Ilgi išvedžiojimai ir apeliacijos į vaiko sąžinę (kuri, beje, pradeda formuotis tik 7-8-ais metais) yra bevaisiai. Mažieji tiesiog nepajėgia ilgam išlaikyti dėmesį ar suvokti abstrakčias sąvokas : garbė, padorumas, atsakomybė. Efektyvu siekti užsibrėžtų tikslų keičiant elgesį ir pabrėžiant žalingo, nepageidaujamo elgesio pasekmes, leidžiant jas patirti. Šiuo atveju tolimos pranašystės netinka. Jei mažylis tiesia rankutes į karštą puodą, pasakykite, kad bus karšta ir skaudės. Na, o jei to jam nepakanka, leiskite paliesti (prieš tai įsitikinę, kad puodas nesukels nudegimo). Psichologijoje tai vadinama natūraliomis pasekmėmis. Svarbu, kad tėvų draudimai turėtų svorį, o ne vien tik drebintų orą. Beje, kuo dažniau vaikas girdi žodį NE, tuo mažiau tampa jam jautrus ir elgiasi priešingai. Gyvenimas nėra ištisinė katastrofa, reikalaujanti karinės parengties. Tėvų draudimuose mažyliui atsispindi jų pačių baimė ir nesaugumas. Svarbu tai suvokti ir įveikti, kartais ir psichologo pagalba būtina.
Akivaizdu, jog prekybos centro situacija turi savo šaknis. Tai-liberalaus auklėjimo pasekmė. Jei nei tėtis, nei mama negali užtikrinti vaikui ribų, suteikti saugumo jausmo, mažylis tampa pažeidžiamas, dirglus ir nesuvokia savo poreikių. Tvirtas ir nuoseklus tėvų elgesys neatsiejamas nuo draudimų ir paskatinimų. Tai formuoja vaiko adekvatų savęs vaizdą ir savo ribų suvokimą. Bausti ar nebausti? Supažindinau su pasekmėmis, kurios jūsų atžalų laukia vienu ar kitu atveju. Spręsti jums. Jei klaustumėte mano asmeninės nuomonės,atsakyčiau: Protingi draudimai užtikrins jums ir jūsų vaikams laimingesnį ir sėkmingesnį gyvenimą.
|
|
|
Perspausdinti straipsnius galima tik gavus rašytinį redakcijos sutikimą.
Reklama | Kontaktai | Padaryk femina.lt pirmuoju
2005 © Femina.lt. Visos teisės saugomos
|
|
Reklama
|
