Paieška

 Apklausa
Ar reikia Lietuvoje sugrąžinti mirties bausmę?

Taip, nes kitokiais būdais nusikaltėliai jau nesuvaldomi
Ne, nes tai prieštarauja žmogaus teisėms
Ne, nes mirties baimė nestabdo nusikalstamumo
Neturiu nuomonės
Man tas pats


 Varduvininkai
Daugailė, Leonas, Liūtas, Liutauras, Vykintas

 Reklama












 Namuose

Angelai - tironai

Aušra Griškonytė
Vaikų psichologai vis dažniau pastebi, kad tėvai praranda įtaką savo vaikams. Jų atžalos iš savo gimdytojų tiesiog virves veja. Išvarginti mažųjų teroristų tėvai su ašaromis akyse guodžiasi esą išsekę, nusivylę savimi kaip tėvais, ir vaiku, kurio taip laukė gimstant.

Vaikai ožiuojasi, atsikalbinėja, nebeklauso tėvų nurodymų, netgi piktybiškai juos erzina. Tad kas gi nutiko? Gimsta blogesnės „kokybės“ vaikai ar tėvams vis labiau ima kažko svarbaus stigti? Pastebimas vis liberalėjantis auklėjimas. Tėvų tėvai ir jie patys, užaugę totalitarinėje visuomenėje ir paragavę autoritarizmo, kuomet privalu besąlygiškai paklusti viršesniam, vadui ar vadų grupei, patys to nesuvokdami puolė į kitą kraštutinumą. Dabar meldžiamasi beribei laisvei. „Vaikas – asmenybė, todėl jos poreikius reikia gerbti,“- tvirtina jaunieji tėveliai. Ar jie teisūs?

Tikrai ne. Vaikas – dar besiformuojanti asmenybė. Juk seniai žinoma, kad asmenybė galutinai susiformuoja tik apie šeštuosius septintuosius gyvenimo metus. Net ir vaiko smegenys po gimimo vis dar auga, bręsta. Augdamas vaikas palaipsniui, tėvų padedamas mokosi kontroliuoti savo impulsus, norus, emocijas. Kas nutiktų, jei savęs pažinimo ir įvaldymo procese paliktume vaiką patį sau, „gerbdami jo asmenybę“? Mes paliktume jį beribiame nesaugume ir nerime.

Taigi tėvai nenustato vaikams ribų, sukuriančių saugumą, dėl daugelio priežasčių. Vieni tėvai bijo būti valdingi, nes išpažįsta absoliučią laisvę. Bet laisvė tėra tik galimybių jūra, kurioje viens du galima paskęsti, jei nebuvome išmokyti plaukti. Bijantys žodžio „ne“ tėvai nepadeda savo vaikams suprasti, kas yra pareiga, koks elgesys tinkamas, o koks – ne, kaip jie veikia kitus žmones. Nežinantys žodžio „ne“ vaikai tampa arba tironais, arba be galo droviais nevykėliais.

Gyvendami prekių gausos laikotarpiu tėvai itin lepina savo vaikus, apiberdami juos dovanomis. Dažnai dovana būna užmokestis už tai, jog vaikai paliekami auklių globai. Vaikai tampa daiktų vergais ir šeimos karaliais. Jie diktuoja taisykles, o slapčia jausdami kaltę jų tėvai šioms taisyklėms paklūsta. Viskas apsiverčia aukštyn kojomis – vaikai auklėja tėvus.

Vaikai ima stokoti ribų ir dėl to, jog jų tėvai nori būti šiuolaikiškais tėvais ir auginti vaikus pagal modernias rekomendacijas. Deja, tos vaikų auginimo ir auklėjimo mados yra trumpalaikės. Kažkada vyko auklėjimo eksperimentai pagal B. Spoko nurodymus. Dabar ši spokistų karta mėgaujasi kitomis sistemomis ir daro klaidas, bet kitokias. Deja, vaikams ir vėl tenka būti tų eksperimentų bandomaisiais triušeliais.

Kai kurie tėvai į vaikų gimimą žvelgė kaip į dar vieną juos pralinksminsiančią pramogą. Atrodė, kad su mažąja atžalėle bus taip smagu žaisti, džiaugtis jos linksmais vogravimais, malonu glausti prie savęs jos minkštą kūnelį. O pasirodė, jog tie angelėliai ir verkia, ir nemiega naktimis, ir dažnai „apkursta“, kai reikia vykdyti tėvelių nurodymus. Taigi nebrandūs tėveliai visokiais būdais sukasi nuo savo mažųjų, leisdami jiems viską, kad tik šie paliktų tėvus ramybėje.

Tad kur yra išeitis? Kaip sutramdyti savo atžalas? Kaip išmokyti juos laikytis bendrabūvio taisyklių ir pagarbos? Kaip padėti vaikui įvaldyti jo paties agresiją ir jėgą?

Vokiečių vaikų specialistės Cornelia Nitsch ir Cornelia von Schelling tėvams siūlo:

-    Išlaikykite su savo vaikais atstumą. Vaikai nėra jūsų draugai ar žaislai.

-         Būkite pasitikintys, nustatykite vaikams jų elgesio taisykles ir atidžiai sekite, kad jos būtų vykdomos. Tiesa, tų taisyklių neturi būti daug ir jas vaikai turi žinoti, o ne stengtis nuspėti.

-         Rūpinkitės savo vaikais, mylėkite juos, tačiau jiems nesiaukokite.

-         Atraskite savo individualų vaikų auklėjimo stilių, mažiau puldinėkite nuo vienos siūlomos rekomendacijos prie kitos. Kas geriau už jus pažįsta jūsų vaiką ir jus pačius?

-         Būkite atkaklūs, bet turėkite kantrybės.

-         Gerbkite savo vaiką ir save pačius. Nesišvaistykite bausmėmis, priekaištais ir riksmais. Mokėkite savo atžalas pagirti, kai jie yra to verti.

-         Pasipriešinkite vaiko terorui. Tik taip išmokysite savo vaiką pagarbos vyresniesiems ir autoritetams. Priešingu atveju, užaugęs jūsų vaikas patirs begalę susidūrimų su teisėtvarkos institucijomis, ilgai neužsibus vienoje darbovietėje, jam sunkiai seksis sukurti darnią šeimą.

-         Būkite nuoseklūs. Venkite vieną kartą už tą pačią klaidą vaiką bausti, o kitą kartą jos nepastebėti.

-         Padėkite vaikui įveikti jį užvaldžiusias emocijas. Nukreipkite vaiko dėmesį į pašalinius dalykus. Kartu nepamirškite leiskite savo vaikui jausti, t.y. pykti, liūdėti, pavydėti, bijoti. Uždrausdami rodyti jausmus, jūs skatinate vaiką šiuos jausmus slopinti savyje ir taip kenkti savo psichinei sveikatai. Mokykite jausmus išreikšti tinkamu būdu.

-         Neužmirškite rodyti vaikams dėmesį, švelnumą, užuojautą, kad vaikai nesijaustų našlaitėliai, turėdami gyvus tėvus.

-         Nesileiskite vaikų žeminami, griežtai sustabdykite juos. Jūs turite tam galios.

-         Būkite patys sektinu pavyzdžiu savo vaikams. Atminkite, jog auklėja ne žodžiai, o pavyzdžiai.

 

Versija spausdinimui
Straipsnio komentarai (6)
Rekomenduok straipsnį draugams
Perspausdinti straipsnius galima tik gavus rašytinį redakcijos sutikimą.
Reklama | Kontaktai | Padaryk femina.lt pirmuoju

2005 © Femina.lt. Visos teisės saugomos
 Renginių anonsai

 Rekomenduok draugui

 Femina.lt draugai
  
friend  Geros atostogos
friend  Pažintys.tv
friend  Naujienos Online
friend  EB
friend  Gap.lt
friend  Mintys.lt
friend  Reginospalepe.com

 Reklama



femina.lt