Varduvininkai
Kandidas, Rytis, Vandenė
Reklama
|
|
Namuose
| 2007-01-28 |
10 lemtingų klaidų |
Jūsų vaikas nervingas, dirglus, nepaklusnus? Jam sunkiai sekasi mokykloje jis dažnai namo parneša pastabas dėl blogo elgesio ar dvejetukus? Jis neturi draugų ar dažnai juos keičia? Jis labai bailus, drovus, įsitempęs? Dėmesio, tėveliai, jūs padarėte grubias auklėjimo klaidas.
10 dažniausių tėvų auklėjimo klaidų:
Tėvai nesuvokia vaiko amžiui būdingų problemų. Tokiems tėvams tragedija tampa dvimečio individualybės pojūčio pasireiškimas (aš pats) ir vaiko kova už teisę būti savimi, paauglystės saviraiška ir protestai prieš tėvų įtaką ir globą. Šie auklėtojai būtinas vaikystei ar paauglystei kovas laiko vaiko kaprizingumu, blogumu ir bando tokį vaiką perlaužti, stodami su juo į žūtbūtinę kovą.
Tėvams sunku priimti vaiko ir jų pačių skirtingumą. Lėtesnis vaikas gali būti susierzinimo šaltinis greitai besisukantiems tėvams. Jei vaikas gina savo orumą, tai gali tapti pykčio priežastimi tėvams, kurie nori visur ir visada diktuoti savo taisykles ir siekia, kad kiti joms besąlygiškai paklustų. Stiprus vyras tėvas gali bjaurėtis savo sūnaus rodomomis emocijomis, pvz., verksmu, baime.
Tėvai yra pernelyg egocentriški, patys turi daug niekada nespręstų problemų. Vaikas tampa patogia saugykla tėvų problemoms paslėpti. Jei tėvai įtarūs, nevaldo agresijos, konfliktiški, labai nerimastingi, nepastovios nuotaikos, jie gali savo problemas matyti ne savyje, bet vaikuose, t.y. jas išprojektuoti į savo atžalas. Kai taip atsitinka, jie ima kovoti su savo vaikais lyg kovotų su savo problemomis savyje.
Vaiką auklėja pernelyg didelis suaugusiųjų skaičius. Liaudis sako devynios auklės, o vaikas be galvos. Daugybė auklėtojų perša savas taisykles, savas vertybes, tad vaikui sunku prie visų prisitaikyti, atsirinkti, kas tinka, o ko galima nepaisyti. Tokia auklėtojų gausa sukelia vaikui tik nuolatinį, nemažėjantį nerimą ir elgesio nenuoseklumą.
Tėvai neatsižvelgia į vaiko amžių, o elgiasi su vaiku lyg jis būtų visiškai suaugęs. Tokiems tėvams sunku priimti vaiko emocijas ir nuotaikas, jiems nuobodu su savo atžala žaisti, jiems laikas, praleistas su vaiku, atrodo tuščiai iššvaistytas. Šie tėvai stengiasi organizuoti savo vaiko laiką, kad jis būtų nuolat užimtas, stengiasi vengti kalbėti vaikiška kalba (šveplavimai, mažybiniai žodeliai), draudžia vaikui fantazuoti, vadindami tai nesąmonėmis.
Tėvai neatsižvelgia į vaiko lyties ypatumus. Šie tėvai, vedini uniseksinių ar pacifistinių idėjų, siekia iš savo sūnų užauginti taikius žmones, tad labai išsigąsta, kai sūnus reikalauja šautuvų, tankų, puola peštis su kitais berniukais, būna judrus ir nepaklusnus mokykloje. Labiausiai kenčia berniukai, nes dažniausiai jų auklėtojos yra moterys: mama, senelė, darželio auklėtoja, mokytoja. Tad toks berniukas gali nesąmoningai bijoti savo vyriškumo, kurį suvokia kaip kažką nenormalaus, pavojinga.
Tėvai reikalauja iš vaiko per daug arba to, ko jis dar negali atlikti, pasiekti. Kartais tėvai kelia vaikams neįmanomus reikalavimus, apeliuodami į jo sąžinę, moralę, meilę tėvams. Tuo tarpu sąžinė ir moralė galutinai susiformuoja tik apie dvyliktus vaiko gyvenimo metus. Taip spaudžiamas vaikas paprastai jaučiasi esąs tėvų nemylimas, nes jam atrodo, kad esąs negeras. Tokie reikalaujantys tėvai neretai nesuvokia, kad vaiko nepunktualumas yra ne jo negerumo išraiška, bet tiesiog vaikų laiko suvokimas yra visai kitoks. Vaikui laikas ne minutės ir valandos, bet įvykiai, emocijos ir patyrimas.
Tėvų auklėjimas nenuoseklus. Tokie tėvai vieną kartą vaikui leidžia tai, ką už keleto valandų jau draudžia. Tėvų sprendimai visiškai priklauso nuo jų emocinės būsenos ir yra nepaaiškinami bei iracionalūs. Toks tėvų reagavimas pakerta vaiko aš, vaikas nuolat įtemptai laukia tėvų reakcijų ir nėra tikras, ar pavyks šį kartą išvengti tėvų pykčio.
Tėvų auklėjimas nesuderintas. Kai tėtis ir mama veikia ne kaip vieninga komanda, bet naudoja vaiką, kaip priemonę įrodyti sutuoktiniui, kas yra puikesnis auklėtojas, vaikas tiesiog išmoksta laviruoti ir manipuliuoti. Tuo pat metu jis nesupranta, ko iš jo norima, tad vaikas nuolat gyvena apimtas nerimo ir kamuojamas vidinių konfliktų.
Tėvai pernelyg rūpinasi vaiku ir viską daro už jį. Tokie tėvai suformuoja vaiko bejėgiškumą ir baimes. Pašalindami progas iš vaiko gyvenimo pakovoti už savo poreikius, pačiam išbandyti naujus elgesio būdus, išspręsti konfliktus, auklėtojai formuoja vaiko socialinį neįgalumą. |
|
|
Perspausdinti straipsnius galima tik gavus rašytinį redakcijos sutikimą.
Reklama | Kontaktai | Padaryk femina.lt pirmuoju
2005 © Femina.lt. Visos teisės saugomos
|
|
Reklama
|
