Varduvininkai
Agna, Apolonijus, Karijotas, Margarita, Matilda, Mintautas
Reklama
|
|
Gyvenimas
Apie tai, kas ne mūsų rankose |
| Gražina Rūkienė |
Ar galima numatyti ateitį?
Bandyti atspėti ateities įvykius tai ne tik šių dienų žaidimai.
Aiškiaregiai buriantys kortų, kavos tirščių, runų, afrikietiškų kaulų ir kitų priemonių pagalba egzistavo visuomet.Tačiau, ar tai turi nors kokio loginio mokslinio pagrindo? Juk jeigu kažkas būsimuosius įvykius gali pamatyti tai kiek gi tuomet žmogus turi laisvos valios, apie kurią kalba religijos. Nors
.girdime ir tai: Viskas Dievo rankose
.Taigi kieno rankose mūsų likimas?Mūsų? Dievo? Atsitiktinumo?
Kodėl vis tik vadinamieji aiškiaregiai pamato tiesą?Galbūt, ne visą, bet dažnai nemažą jos dalį?
Kas jau nulemta iš anksto ir ko mes taip lengvai pakeisti negalime tai mūsų gimimo vieta, laikas, kuriame gimėme, šeima, išvaizda, įgimti polinkiai, tam tikros ligos
.
Tokiu būdu kiekvienas žmogus turi skirtingą atspirties tašką.Jau vien tai daugeliui mūsų kelia tam tikrus klausimus kodėl kai kas gimsta gražus, jo tėvai turtingi ir štai jo gyvenime viskas vyksta lyg sviestu patepta? O štai kitas žmogelis tiesiog turi kovoti niekada nepailsdamas, norėdamas gauti nors dalį to pirmojo sėkmės?
Išeina, kad mes ateiname į šį pasaulį su tam tikra programa arba LEMTIMI turėdami tam tikras galimybes patirti vienokius ar kitokius išbandymus ar sėkmę.Juk tiek daug nuo mūsų nepriklausančių aplinkybių gali nulemti mūsų ateitį ir gyvenimo skirtus išbandymus.Šai, pavyzdžiui, iš pirmo žvilgsnio, atrodytų didelė sėkmė moteriai turėti gražią išvaizdą.Tačiau, jeigu ji ne tik graži, bet ir nedidelio proto bei gabumų tai jos gyvenimą nulems vyrai ir dažnai ne patys geriausi
.Na, būna ir atvirkščiai. Protas tik kliudo susikurti paprastą gyvenimo laimę.
Netgi odos spalva ar kūno sudėjimas kartais gali būti didelė kliūtis į sėkmę. Nuo mūsų nepriklauso ir gimimas karo bei kitokių istorinių, tiesiog sudėtingų aplinkybių užkluptoje vietovėje bei įgimta tautybė
Prisiminkime žydų bei daugelio kitų tautų tragišką likimą
Štai ir priėjome prie fakto kad daugelis dalykų yra NE MŪSŲ RANKOSE.
Tačiau
kažkiek laisvos valios lyg ir turime
.tačiau ar galima pamatyti tą mūsų laisvąją valią, kurią parodysime ateityje, DABAR?
Na, o dabar trumpam bandykime pakeisti mąstymo kryptį. Kaip manote, ar galima pamatyti praeitį? Na, ne
daugelis atsakys
tik fantastiniuose filmuose egzistuoja galimybė skraidžioti laiko mašinomis po praeitį bei ateitį, ir pakeliauti ten, žiūrint televizorių, yra juk malonu
Na, kaip sapne
ar svajonėse.
Daugelis mūsų mėgsta žvelgti į žvaigždėtą dangų. Ne viena ten matomų žvaigždžių jau nebeegzistuoja, tik dėl begaliniai tolimo atstumo ir šviesos greičio santykio mes vis dar galime matyti ją. Tai ką? Išeina, kad mes regime praeitį?Jau nebeegzistuojančią planetą ar saulę? O jeigu mums kas nors pasiūlytų tokį stiprų teleskopą, kad galėtume matyti šią planetą [ o jeigu tai saulė, tai aplink ją skriejančią vieną planetų] ? Gal būt, mes pamatytume jos gamtą , miestus, gatves ir žmones iš arti? Mums nebeegzistuojančioj planetoj?Visa tai juk būtų praeitis?
Deja, toks teleskopas dar neišrastas ir galimybės pamatyti praeityje gyvenusius žmones ir įvykius, mes dar neturim galimybės.Tačiau, girdėjome, kad yra žmonių, kurie, palietę kokį daiktą, pastatą ar akmenį gali pasakoti apie praėjusius įvykius, vykusius šalia objekto ir kažkokiu būdu jame, tarsi filmo ar garso juostoje užfiksuotus
Juk sutikime- žmonės nuo vienas kito skiriasi savo įžvalgumu , gyvenimiškąja patirtimi. Ir, nors oficialiai ,visi mes turime tas pačias galimybes jausti, tačiau pas kiekvieną jos išlavintos kitaip arba įgimtos. Na, o nuojautos, pranašingi sapnai, vizijos, regėjimai? Nevienas esame patyrę kažką panašaus
Kai kurie netradicinių galių turintys žmonės ateičiai ar praeičiai nuspėti naudoja krištolinį rutulį.Anot jų ten galima regėti vaizdą tarsi holografiniame filme.
Girdėjome ir apie Sibiro ir Afrikos, ir kitų šalių šamanus, kurie visokiais būdais stengiasi pasiekti pakitusią sąmonės būseną. Vieni tai daro naudodami narkotinius augalus, smilkydami specialias, žoles, šokdami į transą įvedančius šokius, monotoniškai mušdami būgną, naudodami specialias kvėpavimo technikas.
Prisiminkime mūsų sutartines juk tai ir šamaniškos dainos, skirtos pagerinti derliui ir kitiems svarbiems gyvenimo įvykiams. Gal būt, visos šios technikos sukelia tam tikras chemines reakcijas mūsų smegenyse, kurios ir pakeičia žmogaus galimybes suvokti jį supantįjį pasaulį ir leidžia pamatyti kitokius jo aspektus.
O mes juk neabejojame, kad pasaulis- tai nėra vien tai, ką mes, žmonės, matome, liečiame, girdime, užuodžiame. Juk mūsų broliai- gyvūnai viską mato girdi, jaučia, užuodžia kitaip? Girdėjome istorijas, kaip arkliai piestu stojosi , tarsi kažką regėdami baisaus ties kapinėm, o šuo kaukia nujausdamas savo ar šeimininko mirtį? Juk antrojo pasaulinio karo metais Londone žmonės laikė kates namuose, nes jos nujausdavo į kurį namą kris bombą- ir tokiu būdu šeimininkai žinodavo, kada būtina slėptis slėptuvėj?
O pelės, bėgančios iš miesto, į kurį atslenka ligos ir nelaimės? TAI YRA JŲ PASAULIS, kuriame jie - gyvūnai sugeba regėti daug daugiau
net ateitį. Taigi kuris pasaulis yra tikras? Jų ar mūsų? Gal ir mes - žmonės tarpusavyje skiriamės? Juk tiek daug aplink mus žmonių, pripažintų psichiniais ligoniais. Vis girdime šizofrenija
Galbūt, todėl kad šią ligą ir jos sukeltą galimybę regėti KAŽKĄ, ko kiti NORMALŪS- nemato irgi sukelia kažkokie smegenyse atsirandantis cheminiai pakitimai. Juk vartojant specialius vaistus šie ligoniai vėl pradeda matyti daugeliui įprastą pasaulį.
Tačiau kas garantuos, kad jų pasaulis neegzistuoja? Juk kalbama apie paralelines erdves, kitus matavimus
Galbūt tai ir būtų šioks toks atsakymas į klausimą, ar egzistuoja tai, KO AŠ NEMATAU. AŠ tas normalusis. O štai tie nenormalieji Van Gogas, M.K. Čiurlionis ir daugelis kitų garsių menininkų juk matė kitokį pasaulį
ir jį nutapė. Ir tapo garsiais ir neužmirštamais.Tapo tokiais, nes leido mums pasižiūrėti į pasaulį per kitokią prizmę.
Tai kaip gi su ta galimybe matyti ateitį?
Štai mažas vabalėlis ramiai rėplioja po žydinčią pievą. Ir kaip jūs matote, ką gi jis mato?Greičiausiai žemę po kojytėm, kitus vabalėlius, kirmėlytes, smilgas, gėles, žolę..Tačiau jis negali matyti kažko didelio ir grėsmingo, gal būt žmogaus, kuris į jį artėja ir tuoj tuoj užmins tą vabalėlį ir sutraiškys jį vargšelį negyvai
Juk vargšas vabalėlis ar kirmėlytė negali pamatyti to, kas artėja į jį iš toli, gal didelės vandens srovės,kuri užpils jo trapią gyvybę, gal traktoriaus ar dviračio, važiuojančioį jį?Juk tai baisu! Tai tai panašu į mūsų žmonių gyvenimą. Prisiminkime cunamius, potvynius, baisius šalčius
Ne viską net dabartiniai mokslininkai gali numatyti.
O štai drugelis, paukštis, skriejantis virš pievos juk mato daugiau nei vabalėlis.
Išeitų, kad kiekvienas sugebantis matyti esančią, tačiau ne visiems regimą realybę gali pamatyti ATEITĮ?
Toėl ir žmonės, turintys tam tikrų savybių, tur būt gali regėti skirtinga horizontą? Tačiau, kur gi jo tikroji to horizonto pabaiga? Gal būt, tai jau Dievo prerogatyva.
Kažkas labai vaizdžiai yra pasakęs, kad žmogaus gyvenimas primena važiavimą traukiniu
Kažkas, gal ir mes patys, jį tam tikrais atvejais pasirenkame, o po to
kurį laiką juo važiuojame jau be sustojimo.
Pro šio traukinio langus mes galime matyti pralekiančius vaizdus, pievas, miškus ir klonius. Tačiau, jei sugebėtume pakilti virš šio traukinio juk matytume daugiau tai, kas mūsų laukia priešaky. Teoriškai turėtume pripažinti, kad žmogus, sugebantis pakilti virš kito žmogaus gyvenimo traukiniogalėtų pamatyti ir jo laukiančią ateitį.
Tačiau tik iki pirmo traukinio sustojimo, kuriame žmogus jau vėl turės galimybę rinktis, važiuoti jam toliau tuo pačiu traukiniu ar lipti į kitą.Gal ten ir pasireikš ta mūsų laisvoji valia.
Išeitų, kad daryti esminius, lemiamus gyvenimo sprendimus mes neturime labai didelių galimybių. Tačiau tie smulkieji, kurie gal vėliau, nulems svarbesniuosius, turime galimybę daryti kiekvieną minutę.Tik turime jausti atsakomybę už kiekviną mūsų daromą sprendima ČIA IR DABAR.Juk galime, sėdėdami tam gyvenimo traukiny pašvarinti langus, kad geriau regėtume pralekiančius pro mūsų akis vaizdus,pagražinti savo kupe, užmegzti malonią pažintį, pagaliau paskaityti filosofinę knygą, pailsinti savo protą meditacija ir tt. O gal būt, važiuojant kils puikių idėjų kaip šio traukinio valdymo aparatūra patobulinti tiek, kad važiavimo greitis ir kokybė pagerėtų.
Tokiu būdu, pasieksime gyvenimo kryžkelę ar sustojimą greičiau ir būsime daug geriau pasiruošę daryti patį mums teisingiausią gyvenimo sprendimą.
Na, o po to
praradę tam tikrus bendrakeleivius, bet naujų sutikę- vėl tęsime savo KELIONĘ, kurios galutinis tikslas vienas suprasti, kas mes esame
|
|
|
Perspausdinti straipsnius galima tik gavus rašytinį redakcijos sutikimą.
Reklama | Kontaktai | Padaryk femina.lt pirmuoju
2005 © Femina.lt. Visos teisės saugomos
|
|
Reklama
|
