Varduvininkai
Edgaras, Eduardas, Mintaras, Venancijus
Reklama
|
|
Gyvenimas
Kalėdų stebuklo belaukiant |
| Jūratė Žilionė |
Sniegu padengti laukai, jaukiai židinyje traškanti ugnis, kampe papuošta gražuolė eglaitė ir visus namus užtvindęs salsvas meduolių ir karšto vyno kvapas... Gal tai vaizdelis iš kalėdinio atviruko, seno filmo fragmentas, o gal iš pasąmonės išplaukiantis idiliškas archaiškas prisiminimas, kuris, deja, iš šiuolaikinio gyvenimo jau baigia išnykti. Kodėl?
Turbūt nebus sniego. Jis tapo beveik retenybe. O gal nebus meduolių kvapo kas gi dar gali rasti laiko ir užsiiminėti jų kepimu? Pirktiniai juk nekvepia. Na, ir židinį ne kiekvienuose namuose rasime. Jau nekalbu apie miško gražuoles eglaites kam dar svarbu rūpintis ir įsigyti tikrą medelį, valyti spyglius, jei parduotuvių lentynos lūžte lūžta nuo plastikinių didelių ir mažų, jau iš anksto papuoštų ir ne, žibančių ir įprastų plastikinių eglaičių klonų? Gal tik dėl vyno neapsiriksime. Jei jūs ne abstinentai, tai kokį butėlaitį be abejonių atrasite...
Ir kas gi tos Kalėdos? Ar bent prisimename šioje blizgančių, skambančių, kvepinčių kalėdinių dekoracijų gausoje, ką gi jos reiškia? Ką jos reiškia man, o ne prekybininkams, restoranų, viešbučių ar kelionių agentūrų vadybininkams? Ar prieš sėsdami prie kūčių stalo dar laukiame užtekančios Vakarės žvaigždės, skelbiančios Kristaus užgimimą?
Ar apskritai prisimename šią istoriją susirinkę prie gausaus ir skanaus kūčių stalo? Labai noriu tikėti, kad taip. Visgi realybė, atrodo, kiek kitokia. Nesenai teko stebėti televizijos laidą, kurios metu apie Kalėdas ir jų šventimą kalbėjusi moteris niekaip negalėjo prisiminti Kristaus tėvo, Juozapo, vardo.
Nieko tokio, sakysite. Pasitaiko. Beveik tikiu, kad ir daugeliui vaikų šiandieninės Kalėdos asocijuojasi tik su kalnais dovanų, eglutėmis, seneliais šalčiais ir valgiais nukrautais stalais... Šiuolaikinių Kalėdų butforiškumą dar labiau pademonstravo vienos judėjų religijos atstovės prisipažinimas, kad ir ji puošianti eglutę, nors Kalėdų ir nešvenčia. Bet jai tiesiog gražu...?!? Nežinau ką ir bepridurti. Aišku viena: švęsti žmonėms neuždrausi.
Jau prasidėjo Adventas tylos, susikaupimo, susimąstymo ir Kristaus gimimo laukimo metas. Pasninkas. Ką dar mes apie jį žinome? Vokietijoje ir kitur Europoje pardavinėjami vaikiški advento kalendoriai, kurių atsidarantys langeliai slepia įvairiausius gardumynus; kas savaitę vis po vieną žvakutę daugiau uždegama ant adventinio vainiko.
Kažkada viena mergina pasakojo apie savo auką ir susilaikymą prieš Kalėdas: visą advento laikotarpį ji nesuvalgys nei vieno saldainio ar šokoladuko, kuriuos be galo mėgstanti. Atrodė šiek tiek keista, tokia auka lyg ir ne auka. Nors kita vertus, gražu vien tai, kad ji apie tą laikotarpį mąstė ir stengėsi jį savaip įprasminti.
O restoranuose, parduotuvėse pats darbymetis. Tai metų laikas, kuomet parduodama daugiausiai prekių, ilginamos darbo valandos, rengiama daugybė akcijų ir loterijų. Šiemet pirmą uždegtą kalėdinę eglutę pamačiau dar rugsėjo pabaigoje. Tad kiek iš tiesų trunka tas Kalėdų laikotarpis?
Girdėjau kalbant, kad kai kurie žmonės Kalėdoms pradeda ruoštis prieš gerus tris mėnesius ir baigia maždaug apie vasario vidurį. Taip, aš nesuklydau rašydama. Juk tuo metu vyksta didieji išpardavimai ir iš anksto galima nupirkti kalėdines dovanas kitiems metams! Kaip sau norite, bet tai man atrodo kažkaip iškrypėliška...
O ir namuose eglutės išpuošiamos jau net gruodžio pradžioje, mirgančiomis lemputėmis išdabinami balkonai ir langai. Namai tampa vis labiau panašūs į prekybos centrus.
Visgi dovanų laukiame visi. Labai smagu ir jas dovanoti artimiesiems. Kalėdos puiki proga parodyti savo meilę ir prisirišimą. Be abejo, neapsieiname ir be pareigos verčiamų dovanų kas uošvienei, kas tolimai tetulei ar retai matomam giminaičiui. Taip sunku pareigos verčiamam kažką mielo nupirkti. Štai Anglijoje įprasta į vokelį su atviruku bent po 10 svarų įdėti paštininkui, šiukšlių išvežėjui ar valytojai.
Gal kas nors ir nesutiks, tačiau gana kvailai man atrodo įmonėse rengiamos dovanų loterijos ar burtų traukimai, kai tenka sukti galvą, kokią smulkmeną nupirkti mažai pažįstamam ir tik darbe matomam kolegai. O dar nejaukesni gali tapti kalėdiniai vakarėliai, į kuriuos pasipuošęs, išsigražinęs ir neretai su dirbtinėmis šypsenomis veiduose susirenka visas darbo kolektyvas ir labiausiai laukia... kalėdinių premijų bei galimybės firmos sąskaita gerai paūžti.
Gal kartais ir reikia tokių atsipalaidavimo momentų, nors dažnai savo elgesio to baliuko metu mes net nenorime prisiminti arba vėliau tenka tiesiog nudelbti akis į stalą į kambarį užsukus kuriam nors kolegai... Ech, greitai baigiasi ta Kalėdų ir Naujųjų Metų magija ir vėl tenka panirti į pilką kasdienybę...
Kaip ten bebūtų, Lietuva dar gali didžiuotis nors šiek tiek išlaikiusi, išsugojusi tikrąją, ne visiškai komercializuotą Kalėdų dvasią. Juokingiausiai atrodo amerikiečiai. Tegu nesupyksta, tačiau niekaip negaliu suprasti tų švenčių pervadinimo istorijų. Kodėl negalime sveikinti vieni kitų su šv. Kalėdomis, o reikėtų linkėti vieni kitiems gerų švenčių (ar gerų atostogų)?
Tačiau atrodo, kad ir jie atsipeikėjo. Juk Ramadaną iki šiol vadiname Ramadanu, o ne musulmonų pasninko mėnesiu, žydų Chanuką ar šabatą irgi vadiname jų tikraisiais vardais. Taigi, šiemet pagaliau prie Kapitolijaus esančiai eglaitei buvo grąžintas Kapitolijaus Kalėdinės eglės vardas. Pažanga!
Nesinorėtų moralizuoti, mokyti kitus kaip gyventi, pamokslauti. Tik kartais sakoma, kad iš toliau geriau matosi. Taigi, džiaugiuosi, kad lietuviai dar randa laiko tikram švenčių šventimui, jų esmės ir prasmės skelbimui ir skambant kalėdiniams varpams džiaugiasi Kristaus užgimimu. Pasistenkime tai išlaikyti ir nepersisunkime vien tik blizgančia-kvepinčia-skambančia komerciška užsienietiško kalėdinio šventimo tradicija.
|
|
|
Perspausdinti straipsnius galima tik gavus rašytinį redakcijos sutikimą.
Reklama | Kontaktai | Padaryk femina.lt pirmuoju
2005 © Femina.lt. Visos teisės saugomos
|
|
Reklama
|
