Varduvininkai
Almina, Bazilijus, Digna, Gilmantas, Labvardas, Valerijus
Reklama
|
|
Gyvenimas
| 2006-06-11 |
Apie draugystę |
| Rūta Rimkevičiūtė |
Ką žmogui reiškia draugystė? Apskritai kas tai per dalykas? Anksčiau tokių klausimų man nekildavo... Paauglystėje visos šventai tikėjome vienintele ir nepakartojama sielų bičiulyste, neatskiriamais gyvenimais dieną ir naktį bei paslapčių dalijimusi. Kuri neturėjo "tikros ir vienintelės" draugės?
Ir kuo gi mes kitokios šiandien? Šešiolikos, aštuoniolikos ar trisdešimties? Ar toliau aklai tikime draugyste? Taip pat dalinamės paslaptimis (tik gal jos pikantiškesnės), patarinėjame reikiamais (ir ne) klausimais, reiškiame savo nuomonę, o tiesą draugystės vardan kartais tiesiog nutylime?
Ar stabtelėjusi ir atvirai savęs paklaususi išdrįstum pasakyti, kad tas ryšys tarp jūsų -DRAUGYSTĖ?
Ar tikrai esi visiškai atvira žmogui, kurį laikai draugu?Ar tikrai džiaugiesi dėl jo sėkmes bei liūdi dėl nesėkmių? Ar paprašyta rinktis tarp svaiginamos karjeros ir draugo, pasirinktum pastarąjį?
Abejoju. Kuo toliau, tuo labiau užvaldo mintis, kad žmogui žmogus - vilkas, na, geriausiu atveju, pakeleivis, su kuriuo gyventi tiesiog lengviau...o ir naudingiau. Ar tik nebus taip pat su "draugėm", "bičiulėm", "padruškėm", "žmonom", "meilėm"?
Savo kailiu teko patirti, kaip greitai tirpsta metai, bėgantys lyg netikėtai įjungus atbulinį laikmatį, tarp draugių atsiradus vaikinui. Po kelių bučinių dešimt draugystės vasarų išsilygina nuliui...nežinau jausmo išduodant, bet puikiai pamenu išduotosios kartėlį. Galbūt, jei būčiau TIKRA draugė, pamirščiau, atleisčiau, "draugaučiau" toliau. Bet kam tas kvailų kaukių paradas...
O ir atleidimo niekas niekada neprašė. Žmonės moka nevertinti, pamiršti, pamesti, nesigailėti arba bent jau to neparodyti.
O gal išgyvenus paauglystę verta patikėti lyčių draugyste? Ar du kartu miegantys žmonės gali būti tikrais draugais? Ar meilė, aistra suderinama su draugyste? Daug metų santuokoje išgyvenę žmonės sako, kad taip. Ne kartą iš mamos teko girdėti, kad mano tėtis jai - vienintelis tikras ir geriausias draugas. Bet kodėl išsiskyrus tokių zmonių širdims bei keliams LABAI retai jie lieka draugais ir savaitgaliais nesusitinka išgerti arbatos?
Juk niekas neverčia vėl pulti į glėbį ar kitokiu būdu prisiminti senus gerus laikus...Matyt chemija, hormonų stygius ar perteklius, lyčių trauka daro savo, o tikrai žmonių draugystei vietos retai kada lieka.
Dabar jau būtų puiki proga ant manęs supykti, imti aklai prieštarauti ir baigti skaityti šią kvailą, šiek tiek skaudžią nusivylusios mergaitės beletristiką. Dar keletas eilučių ir atiduosiu valią jūsų jausmams bei tyliems apmąstymams.
Niekada nedrįsčiau teigti, kad draugystės, tokio altruistiško ir gražaus reiškinio, visuomenėje nėra. Bėda ta, kad mes dažniausiai ne ten jos ieškome, todėl dažniausiai suprantame neradę. TIKROS bičiulystės toli ieškoti nereikia. Ją randame ne penkerių atėję į darželį, ne septynerių mokykliniame suole, net ne dvidešimties šiltame mylimojo glėbyje...
Mes ją, kaip didžiausią gyvenimo dovaną, gauname su pirmu oro gurgšniu, pirmu gyvenimo įkvėpimu iš pirmųjų mūsų gyvenime žmonių - tėvų. Draugams mes pakeleiviai, su kuriais eiti linksmiau ir drąsiau, mylimiesiems - mylimieji, kol nesibaigęs meilės galiojimo laikas...Tėvams - vieninteliai, brangiausi, mylimiausi ir nepakeičiami. Ir tik šie artimiausi žmonės iš džiaugsmo ar skausmo verks su jumis kartu, nes iš tikrųjų tai jaus, tik jie niekada neišduos, nepaliks, visada pateisins net ir nepateisinamus veiksmus, o svarbiausia - visada atleis ir lauks sugrįžtant, kad ir kiek laiko būtų praėję...Neišduodami, nepakeičiami, vieninteliai...
Myliu visus mano kely sutiktus žmones, bet be vienų galiu gyventi, be kitų - ne. |
|
|
Perspausdinti straipsnius galima tik gavus rašytinį redakcijos sutikimą.
Reklama | Kontaktai | Padaryk femina.lt pirmuoju
2005 © Femina.lt. Visos teisės saugomos
|
|
Reklama
|
