Į pradžią
2006, Kovo 1d.
Gyvenimas >> Tarp mūsų, moterų
Į pradžią
Apie mus
Interviu
Gyvenimas
Tarp mūsų, moterų
Laimės menas
Emigranto užrašai
Įskilęs veidrodis
Karjeros vingiai
Mano nuomonė
Brangi akimirka
Eilutės
Jei dar nežinojai
Moters pėdsakas
Siela ir kūnas
Pažink save
Sveikatos puslapis
Intymi erdvė
Psichologinė tarnyba
Stilius
Mada
Grožis
Dizainerio patarimai
Namuose
Vaikas
Iš mamos knygelės
Gurmanės kampelis
Laisvas laikas
Knygų graužikų klubas
Tavo hobis
Info
Gimtasis žodis
Gyvenimas yra linksmas
Paieška
Apklausa
Kaip vertinate pasirinkimą pačiam išeiti iš gyvenimo?
Tai kiekvieno žmogaus teisė
Tai yra nuodėmė
Tai yra egoizmas
Ne man apie tai spręsti
Varduvininkai
Albinas, Eudokija, Rusnė
Gyvenimas

Skirtingi iliuzijų pasauliai

Asta Jolanta Miškinytė
Mes skiriamės vieni nuo kitų begale dalykų. Fiziniai skirtumai yra akivaizdūs, visa kita irgi netrunkame pastebėti. Bet yra dalykų, kurių išties nesuvokiu, ir niekaip man neduoda ramybės amžinas klausimas “kodėl?”

Yra moterų, nuolatos gyvenančių savo fantazijų pasaulyje. Ne, tai visai ne tas pats, ką kiekviena esame patyrusios, kai prisifantazuodavome nebūtų dalykų vos iš vieno atsitiktinai mesto žvilgsnio. Tai tikrai kiti atvejai. 
Esu sutikus tokių, mano požiūriu, keistų egzempliorių. Viena jų mokėsi drauge su manimi toje pačioje klasėje. Visos jos vasaros atostogos būdavo ištisi meilės nuotykiai, apie kuriuos ji mums pasakodavo prislopintu balsu, tarsi patikėdama didžiausią paslaptį. Ji rašė dienoraštį užrašų knygutėje, kurį neva slėpdavo, bet vėliau vienai kitai patikėdavo skaityti kai kurias jo dalis. Nesibaigiantys meilės prisipažinimai, dovanojamos gėlės, nauji gerbėjai ir t.t. Skaitydavom, pavydėdamos, kodėl mums nieko panašaus nenutinka…

Daug vėliau studijų metais kita mergina nuolatos girdavosi pažintimis su ypatingais vyriškiais naujai atidarytuose baruose, apie kuriuos mes nebuvome net girdėjusios. Jai siūlydavo meilę ir širdį kone kas vakarą, vos tik ji viena be mūsų kur nors ištrūkdavo. Deja, būnant drauge nieko panašaus nenutikdavo.

Ilgai tikėjau tomis istorijomis, netgi slapčiomis pavydėjau. Juk mano trumpi įsimylėjimai dažniausiai pasibaigdavo taip ir neišgirdus meilės prisipažinimų. Arba išgirsdavau juos per vėlai, taip per vėlai, jog tai neturėjo jokios prasmės, tik sukeldavo kaltės bei nepatogumo jausmą.

Dabar jau nebeklausau jokių istorijų, nebetikiu išgalvotomis, akimirksniu atskiriu, kur baigiasi realybė ir prasideda geidžiamų fantazijų pasaulis. Čia mano klausa išsijungia, trumpam “būnu išėjusi” . Bet iki šiol negaliu suprasti, kodėl kai kurios taip elgiasi.

Gal jos nebeskiria realybės nuo savo fantazijų? Gyvena mylimos išgalvotame pasaulyje, ir joms ten gerai. Ar verta bandyti grąžinti jas realybėn? Kam griauti iliuzijas? Visa tai tik žaidimai. Pažiūrėk, kokia aš reikšminga. Gal tai – bandymas išsiskirti iš kitų. Nežaidžiu tokių žaidimų.

Tu nežinai, kas vyksta po ramybės kauke. Gal ir geriau yra nežinoti, kol tavęs tai neliečia. Pageidauju gyventi savame iliuzijų pasaulyje ir su niekuo juo nesidalinti. 

Versija spausdinimui
Straipsnio komentarai (9)
Rekomenduok straipsnį draugams
Perspausdinti straipsnius galima tik gavus rašytinį redakcijos sutikimą.

Bendraukite
Forumas
Rekomenduok draugui
Renginių anonsai
Femina.lt draugai
  Naujienos Online
  EB
  Gap.lt
  Mintys.lt
  Reginospalepe.com
Reklama | Kontaktai | Padaryk femina.lt pirmuoju

2005 © Femina.lt. Visos teisės saugomos
e-sprendimas: T. Kazlauskas, A. Girjotas