Į pradžią
2006, Kovo 1d.
Gyvenimas >> Tarp mūsų, moterų
Į pradžią
Apie mus
Interviu
Gyvenimas
Tarp mūsų, moterų
Laimės menas
Emigranto užrašai
Įskilęs veidrodis
Karjeros vingiai
Mano nuomonė
Brangi akimirka
Eilutės
Jei dar nežinojai
Moters pėdsakas
Siela ir kūnas
Pažink save
Sveikatos puslapis
Intymi erdvė
Psichologinė tarnyba
Stilius
Mada
Grožis
Dizainerio patarimai
Namuose
Vaikas
Iš mamos knygelės
Gurmanės kampelis
Laisvas laikas
Knygų graužikų klubas
Tavo hobis
Info
Gimtasis žodis
Gyvenimas yra linksmas
Paieška
Apklausa
Kaip vertinate pasirinkimą pačiam išeiti iš gyvenimo?
Tai kiekvieno žmogaus teisė
Tai yra nuodėmė
Tai yra egoizmas
Ne man apie tai spręsti
Varduvininkai
Albinas, Eudokija, Rusnė
Gyvenimas

Vagonas ir šaldytuvas

Asta Jolanta Miškinytė
Mokykloje man lengvai sekėsi matematika. Žvilgterėdavau į sąlygą ir jau žinodavau, kokie turi sekti veiksmai. Taisyklių nesimokydavau, jas žinojau tarsi savaime. Matyt, todėl mėgstu taikyti gyvenime įvairias taisykles.

Jau senokai atradau dvi savo gyvenimo taisykles. Mielai apie jas papasakosiu. Gal jos pasirodys tinkamos ir jums? O gal ir jūs turite savų taisyklių?

Vagono taisyklė

Labai svarbu pasirinkti teisingą vagoną. Kalbu apie tai tiesiogine prasme, o ne perkeltine.

Į Žemutinį Pavilnį geriausia yra važiuoti traukiniu. Buvo pavasaris, kovas, Kaziuko mugė. Aš ėjau į stotį užsisvajojusi, nerealiai laiminga, pati nežinodama, kodėl. Rankose laikiau porą verbų. Mano žvilgsnis jau buvo įsimylėjęs pavasarį ir visa, kas su juo susiję. Buvau jauna, ambicinga, užsispyrusi ir kupina pačių nerealiausių iliuzijų (kai kurių, beje, neatsisakiau iki šiol, kas ir įrodo jų teisingumą), jog pasaulį galima ir reikia keisti, o prisitaikymas yra pati didžiausia banalybė, tinkanti tik nevykėliams arba  silpniesiems. O aš, žinoma, tokia nesu.

Traukinių stotis, kaip visada, purvina, niūri, nepavirto iš gėdos pelenų krūva nuo mano entuziastingo žvilgsnio. Perone tvyrančios balos sulig kiekvienu žingsniu patikrindavo mano pėdų atsparumą šaltam vandeniui, prasiskverbdamos pro mano mėgstamiausius, bet, deja, kiaurus batus. Įlipusi į prirūkytą ir šiukšliną vagoną, išdidžiai apsidairiau.

Atsisėdau arčiau durų. Ten man pasirodė šiek tiek švariau, nei kitur. Šalia sėdinti kompanija lošė kortom, be perstojo rūkė, spjaudė saulėgrąžas, leido ratu butelį pigaus vyno ir riebiai keikėsi. Mano pasipiktinęs žvilgsnis jų netrikdė. Po poros minučių, sukaupusi visą savo inteligentišką orumą ir pasitelkusi jaunatvišką tikėjimą, jog pasaulį keisti ne tik  galima, bet – privalu, ištariau:

- Gal galėtumėt nesikeikti…

Kompanija sužiuro į mane atvirai priešiškai. Aš išdrįsau įsiveržti į jų teritoriją. Nebijojau, buvau pasiryžusi kautis. Nors greičiausiai, kaip dabar manau, priminiau jiems šlapią ir  vos apsiplunksnavusį viščiuką.

Čia prie manęs priėjo vyrukas, sėdėjęs toliau nuo mūsų,  prie kito lango. Jis niekuo nesiskyrė nuo tų kitų, lygiai taip pat buvo išgėręs, šiek tiek svyravo ir kalbėjo užsikirsdamas.

- Tu tokia inteligentiška…- paskutinį žodį jis paniekinamai nutęsė.- Tokiaa…  Ko tu čia sėdi?…Juk matai, kas čia susirinkę? Eik į kitą vagoną…kur sėdi tokie patys, kaip tu…

Neprisimenu, ką jam atsakiau. Greičiausiai nieko, o gal visgi sumurmėjau ”ačiū”. Net ir tais jaunystės laikais buvau supratinga ir sugebėdavau atskirti teisingas pamokas nuo tų, kurių neverta įsidėmėti.

Greitai susirinkau savo daiktus ir persėdau į kitą vagoną, kur pasirodė švaru ir tvarkinga, tarsi kitas pasaulis. Pasidarė ramu. Visos mintys tvarkingai susirikiavo galvoje ir nusėdo joms skirtose lentynėlėse.

Taip gavau vertingiausią pamoką savo gyvenime. Iki šiol esu dėkinga tam vyrui už tokį paprastą, tačiau tobulai išmintingą patarimą.

Visada stengiuos pasirinkti teisingą vagoną, nes tik teisingame vagone galiu gyventi savo gyvenimą ir vadovautis savo taisyklėmis, vertybėmis ir t.t. Pasirinkus neteisingą vagoną, nėra prasmės piktintis, bandyti ką nors keisti. Dar beviltiškiau yra tikėtis supratimo, pritarimo, draugiškumo ir t.t. Neteisingame vagone tiesiog gaištame savo laiką ir atimame iš savęs viltį bei galimybę būti laimingomis, o kartais ir galimybę "būti".

Šaldytuvo taisyklė

Dar kitaip ją galima vadinti TUŠČIO ŠALDYTUVO PRINCIPU: norint ką nors iš šaldytuvo išimti, iš pradžių reikia į jį ką nors įdėti.

Taisyklė tinka visiems gyvenimo atvejams: buičiai, namų ūkiui, draugystei, meilei. Tiesa, su meile dažniausiai vyksta šiek tiek kitaip: vis įdedi į tą prakeiktą šaldytuvą, o kažkas kitas vis išima. Ir tau šaldytuvas, kiek jį beatidarytum, lieka tuščias. Galiausiai pavargsti, nusispjauni ir eini sau. Viliesi, jog pavyks rasti tą stebuklingą, tik tau vienai pripildytą atsargų, be kurių negalėtum gyventi, šaldytuvą. Tada pasijusi laiminga ir mylima, pasiryžusi sumokėti daugiau  nei radai, daugiau, nei verta, daugiau, nei tai įmanoma…

Šaldytuvo taisyklę reikia taikyti tik teisingame vagone. Pasirinkus neteisingą vagoną, šaldytuvo taisyklės geriau nė nemėginti taikyti.

Šaldytuvo taisyklės paprasti paaiškinimai tiems, kurie jos nesuprato.

Šaldytuvo taisyklė darbe. Jei nori gerų santykių su bendradarbiais, pirmiausia turi ką nors padaryti pats, nes įdėjusi nors ir nedidelę dalį į bendrą šaldytuvą, išsiimti gali žymiai daugiau. Ir, kas svarbiausia, nuo to bendroji dalis neima mažėti, netgi atvirkščiai.

Šaldytuvo taisyklė vairuojant žiemą Vilniaus kiemuose. Jei nori, kad tave praleistų išvažiuoti pirmą, nors retkarčiais pasielk taip pati. Tikrai veikia, patikrinau. Jau pora metų dauguma vairuotojų ne tik praleidžia išvažiuoti pirmai, bet ir maloniai linkteli padėkodami.

Šaldytuvo taisyklė namuose. Jei nori, kad tau atneštų kavą į lovą, pirmoji nustebink ką nors tuo pačiu.

Šaldytuvo taisyklė negalioja valgio gaminimui, kambarių tvarkymui, šiukšlių išnešimui ir pan., nes tai yra griežto susitarimo reikalas. Šitoje vietoje neverta laukti šaldytuvo taisyklės patvirtinimo, nes tai gali užtrukti pernelyg ilgai - mat, šaldytuvo taisyklė netinka išimtinai praktiškiems dalykams. Ji liečia tik su bendravimu susijusias sritis.

Šaldytuvo taisyklė vaikams. Jei nori, kad vaikai nustotų rėkti, šaukti, bartis (tai priklauso nuo jų amžiaus),  pirmiausia nustok kelti balsą pati. Tai nėra lengva, tačiau efektinga. Jei nori, kad vaikai tave gerbtų, pirmiausia pradėk juos gerbti pati ir t.t.

Norint išimti ką nors iš šaldytuvo, pirmiausia į jį reikia ką nors įdėti. Jei kasdien nuoširdžiai stengiesi tą šaldytuvą pripildyti, bet jį vis randi tuščią, pagalvok, ar esi teisingame vagone.

Pabaigai nuoširdžiai linkiu visoms skaitytojoms pilno šaldytuvo teisingame vagone. 

Versija spausdinimui
Straipsnio komentarai (16)
Rekomenduok straipsnį draugams
Perspausdinti straipsnius galima tik gavus rašytinį redakcijos sutikimą.

Bendraukite
Forumas
Rekomenduok draugui
Renginių anonsai
Femina.lt draugai
  Naujienos Online
  EB
  Gap.lt
  Mintys.lt
  Reginospalepe.com
Reklama | Kontaktai | Padaryk femina.lt pirmuoju

2005 © Femina.lt. Visos teisės saugomos
e-sprendimas: T. Kazlauskas, A. Girjotas